Pastaraisiais metais mano dėmesys nuo tradicinių metodų persikėlė į skaitmeninį modeliavimą ir 3d keramikos spausdinimą, tačiau tai dar nereiškia, kad pamiršau viską, ko išmokau per 20 metų keramikoje.

Kaip išradėjo tipo menininkas aš visada ieškau kažko naujo. Mane jaudina visokie netradiciniai sprendimai. Jungti senas medžiagas ir naujus įgūdžius bei senus įgūdžius su naujomis medžiagomis ne visada pasiseka. Virtualus 3 d pasaulis suteikia man galimybę vystyti ir vizualizuoti naujas idėjas, bet tik per medžiagą mes galim patikrinti naujų sprendimų vertę. Nauji metodai leidžia mums formuoti dalykus naujai, mažinant atliekas ir ne taip naudojant medžiagas. Formos kūrimas virtualioje erdvėje suteikia nesibaigiančias galimybes. Kai kurie sprendimai yra paprasti ir intuityvūs, kai kurie sudėtingi, užgriebiantys parametrinio dizaino ir programavimo sritį, reikalaujantys daugiau atsidavimo.

Skaitmeninis pasaulis gali būti labai tikslus, tačiau medžiaga turi savo valią, gravitacija gali paversti virtualią tobulybę į beformius gabalėlius. Molis yra kintamasis, turintis gyvybes, o jo visiškas valdymas atrodo kartais neįmanomas ir tikriausiai beprasmis. Yra visai smagu stebėti, kaip šaltas ir monotoniškas kodas tampa „gyvu“ keramikos objektu. Jis reikalauja didelės koncentracijos, kad minkštas ir trapus formos sluoksnis būtų sukurtas sluoksniu, o mažos deformacijos ir klaidos prideda žavesio.